Kam priklauso paskaitų konspektai?

Nagrinėjant teisinius informacijos platinimo aspektus, vienas įdomesnių klausimų buvo: “Kam priklauso paskaitos konspektas? Studentui? Dėstytojui? Universitetui?” Daugelis iš karto atsakytų, kad jeigu studentas savo ranka konspektavo dėstytojo žodžius, tai konspektas yra studento. Deja, tiesa yra ne visai tokia.

Dėstytojo paskaitos, kaip ir pvz. atlikėjo dainos, yra autorinis kūrinys, todėl netgi studento ranka užrašytas paskaitos turinys yra dėstytojo autorinis darbas, panašiai kaip grupės Metallica dainos priklauso jai, ir jų perdainuoti (arba įrašyti koncerto metu ir vėliau platinti) negalima.

Be to, teiginys, kad studento ranka užrašyti paskaitų konspektai priklauso dėstytojui irgi ne visada yra teisingas. Tai nustato dėstytojo ir universiteto darbo santykiai, o pagal darbo sutartį sukurtų intelektinės kūrybos rezultatų turtinės teisės 5 metus priklauso darbdaviui (Lietuvos autorių teisių įstatymo 9 straipsnis). Kadangi kūrinio platinimas yra viena iš turtinių autoriaus teisių, konspektų paviešinimui (kėlimui į viešai prieinamą internetinį resursą) reikia universiteto sutikimo (jei nuo jų surašymo nepraėjo 5 metai) arba paties dėstytojo sutikimo praėjus 5 metams.

Legaliausia – “šperos”

Paradoksalu, bet legaliausiomis gali būti laikomos paruoštukės (šperos), kurios nėra dėstytojo išdėstytos medžiagos atkartojimas, o studento kūrybinė interpretacija. Mes esame PRIEŠ nusirašinėjimą, bet norėtume atkreipti dėmesį, kad “špera” — tai iš kelių informacijos šaltinių surinktas, dažnai sutrumpintas, konspektas. Būtent “špera”, jeigu joje pateikta papildomų šaltinių, citatų, ištraukų iš kitų konspektų, kolegų pranešimų, referatų, iliustracijų bei kitų paties studento apibendrinimų, yra autorinis kūrinys, kurio teisės priklauso studentui, ir nei dėstytojas, nei universitetas neturi teisės uždrausti tokio kūrinio platinimo.

Išvada: kurti, o ne kopijuoti

Platinti paties dėstytojo sukurtą arba idealiai atkartotą medžiagą yra nelegalu. Tačiau jeigu norite perduoti savo studijų žinias ateinančioms kartoms, kurkite savo konspektus: vieni, su bendrakursiais, surinkite informaciją iš kelių šaltinių, cituokite tuos pačius dėstytojus, knygas (kad ir labai dideliais kiekiais) ir visą kitą studijų medžiagą.

Kitaip tariant, kuo labiau jūsų konspektas skiriasi nuo paskaitos metu išsakytų žodžių (t.y. yra papildytas citatomis iš knygų, uždavinių sprendimais ir pan.) tuo jis yra “legalesnis”.

P.S. Domina autorinių teisių aspektai ir būdai legaliai viešinti informaciją? Laukite tęsinio…