Jau rašiau apie mūsų teisinės analizės išvadą, apie tai, kad paskaitos metu studento ranka rašyti konspektai ne visada jam priklauso ir be universiteto leidimo jais dalintis negalima!

Argi tai ne absurdas? Ypač jeigu paminėsim faktą, kad šperos.lt platinami referatai (dažnai panaudojami pateikiant kaip nuosavą darbą) yra teisiškai legalūs. Beje, paruoštukės irgi yra legalu, kol jos nepanaudojamos egzamino metu.

Nebūtų taip pikta, jeigu ne incidentai arba pokalbiai, kurių metu dėstytojai pareiškia, kad savo konspektų studentams nepateikia (nes mat jie dar neparuošti), o konspektuoti (rašyti ranka, filmuoti arba kitaip įrašinėti) irgi neleidžia. Atrodo, kai kurių dėstytojų intelektinė nuosavybė yra įslaptinama kaip valstybinio lygio informacija ir net “nuosavi” studentai prie jos prieiti neturi teisės.

Peršasi išvada, kad Lietuvoje dėstytojai reikalingi tik tam, kad per paskaitą perskaitytų gabalą teksto, o aukštasis mokslas vertas tiek, kiek studentas sugeba tokių gabalų “susimedžioti”. O gal aš ko nors neįžvelgiu?

Nagrinėjant teisinius informacijos platinimo aspektus, vienas įdomesnių klausimų buvo: “Kam priklauso paskaitos konspektas? Studentui? Dėstytojui? Universitetui?” Daugelis iš karto atsakytų, kad jeigu studentas savo ranka konspektavo dėstytojo žodžius, tai konspektas yra studento. Deja, tiesa yra ne visai tokia.

Dėstytojo paskaitos, kaip ir pvz. atlikėjo dainos, yra autorinis kūrinys, todėl netgi studento ranka užrašytas paskaitos turinys yra dėstytojo autorinis darbas, panašiai kaip grupės Metallica dainos priklauso jai, ir jų perdainuoti (arba įrašyti koncerto metu ir vėliau platinti) negalima.

Be to, teiginys, kad studento ranka užrašyti paskaitų konspektai priklauso dėstytojui irgi ne visada yra teisingas. Tai nustato dėstytojo ir universiteto darbo santykiai, o pagal darbo sutartį sukurtų intelektinės kūrybos rezultatų turtinės teisės 5 metus priklauso darbdaviui (Lietuvos autorių teisių įstatymo 9 straipsnis). Kadangi kūrinio platinimas yra viena iš turtinių autoriaus teisių, konspektų paviešinimui (kėlimui į viešai prieinamą internetinį resursą) reikia universiteto sutikimo (jei nuo jų surašymo nepraėjo 5 metai) arba paties dėstytojo sutikimo praėjus 5 metams.

Legaliausia – “šperos”

Paradoksalu, bet legaliausiomis gali būti laikomos paruoštukės (šperos), kurios nėra dėstytojo išdėstytos medžiagos atkartojimas, o studento kūrybinė interpretacija. Mes esame PRIEŠ nusirašinėjimą, bet norėtume atkreipti dėmesį, kad “špera” — tai iš kelių informacijos šaltinių surinktas, dažnai sutrumpintas, konspektas. Būtent “špera”, jeigu joje pateikta papildomų šaltinių, citatų, ištraukų iš kitų konspektų, kolegų pranešimų, referatų, iliustracijų bei kitų paties studento apibendrinimų, yra autorinis kūrinys, kurio teisės priklauso studentui, ir nei dėstytojas, nei universitetas neturi teisės uždrausti tokio kūrinio platinimo.

Išvada: kurti, o ne kopijuoti

Platinti paties dėstytojo sukurtą arba idealiai atkartotą medžiagą yra nelegalu. Tačiau jeigu norite perduoti savo studijų žinias ateinančioms kartoms, kurkite savo konspektus: vieni, su bendrakursiais, surinkite informaciją iš kelių šaltinių, cituokite tuos pačius dėstytojus, knygas (kad ir labai dideliais kiekiais) ir visą kitą studijų medžiagą.

Kitaip tariant, kuo labiau jūsų konspektas skiriasi nuo paskaitos metu išsakytų žodžių (t.y. yra papildytas citatomis iš knygų, uždavinių sprendimais ir pan.) tuo jis yra “legalesnis”.

P.S. Domina autorinių teisių aspektai ir būdai legaliai viešinti informaciją? Laukite tęsinio…

Autorinių teisių klausimas daugeliui (ir dėstytojų, ir studentų) yra sudėtinga tema. O mano draugas teisininkas, gavęs mūsų prašymą padėti, labai apsidžiaugė, kad reikės tyrinėti būtent šį klausimą, nes prieš keletą metų autorinių teisių tema rašė savo magistrinį darbą.

Po mini incidento viename iš Lietuvos universitetų svarbiausiu tyrinėjimo objektu tapo studijų medžiagos viešinimo galimybės.

Išsiaiškinome, kad labai didelė dalis medžiagos gali būti visiškai legaliai platinama internete, tačiau kai ko visgi geriau neviešinti (t.y. geriau saugoti tarp privačių grupės failų).

Galima dalintis

Viskas, kas sukurta tavo paties, gali būti laisvai viešinama internete. Taip pat galima nevaržomai viešinti kūrinius, kuriems netaikomi autorinių teisių apribojimai. Tarp tokios medžiagos galima paminėti:

• Pačių studentų surinktą, susistemintą, sukurtą medžiagą (pvz. referatai, kursiniai darbai).
• Egzaminų, namų darbų sprendimus.
• Matematinių, fizikinių, cheminių formulių rinkinius.
• Mokymo programas.
• Visų valstybių ir tarptautinius teisės aktus, jų oficialius vertimus, valstybės simbolių vaizdus.
• Senas knygas (maždaug iki tarpukario Lietuvos laikų, t.y 70 metų po autoriaus mirties, SSRS 50 metų), senus žemėlapius, 1940 m. ir senesnes enciklopedijas, žodynus.
• Straipsnių arba knygų dalis (pvz. skyrius), kurios pateikiamos kaip integruota tam tikros vientisos temos dalis sistemoje, ar kitokiu būdu apjungtame variante ir tai daroma išimtinai mokymo ir švietimo tikslais.
• Dėstytojo per paskaitas pateiktą medžiagą, kurios visos ar esminės jos dalies, labai tikėtina, jis pats nekūrė.
• Bet kurią kitą medžiagą, jei buvo gautas autoriaus (tinka ir žodinis) sutikimas.

Geriau neviešinti

• Naujesnių nei 70 metų pilnų knygų (nors knygų gabalus dėti galima — tai gali būti traktuojama kaip citavimas).
• Uždavinynų (tačiau išspręstus uždavinius kelti galima).
• Periodikos, straipsnių.
• Dėstytojo paskaitų konspektų bei skaidrių (jeigu nebuvo gautas dėstytojo sutikimas)

Tiek žinių šiandienai. Laukite tęsinio…

Šis straipsnis yra anksčiau aprašytos istorijos tęsinys.

Jau minėjau, kad norėdamas išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko susisiekiau su Studentu Y. Po 10 min pokalbio istorijos paaiškinimas atrodė maždaug taip:

Aš esu iš grupės X2, mums taip pat paskaitas skaito tas pats dėstytojas. Išgirdęs jo pasipiktinimą, kad buvo paviešintas “viso gyvenimo darbas”, prisijungiau prie Ututi ir ištryniau tuos failus. Taip pat parašiau laišką dėstytojui, kur prisipažinau, kad tai padariau aš, ir atsiprašiau už failų paviešinimą. Jokios grupės failų tikrai netryniau (net savo). Paskui dar truputį draugiškai pasikalbėjome su Y, sutarėm, kad Ututi yra geras dalykas, bet ne visi dėstytojai linkę dalintis, ir kad ilgainiui tai gali pasikeisti.

Istorijos pabaiga

Galiausiai viską išsiaiškinom su grupės X administratoriumi ir nutarėm, kad atstatysim jų grupės failus. Deja, grupėje po panikos bangos liko tik 4 nariai, kurie, tikiuosi, sužinoję kas ir kaip, vėl prisijungs prie grupės.

Išvados, arba kaip elgtis, jei ištiks panaši situacija

Visų pirmą norėčiau patikinti, kad:

• U-grupių failus mato tik grupės nariai!
• Moderatoriai (o grupės X administratorius buvo moderatorius) gali trinti visus savo fakulteto viešus (esančius dalykuose) failus. Tam jie ir yra moderatoriai.
• Mes visada ištriname “nelegalų” turinį, jeigu į mus kreipiasi kūrinio autorius. Rašyti mums galima adresu info(eta)ututi(tšk)lt.

Taigi, jeigu kažkas paviešino dėstytojo medžiagą, o jis prašo ją išimti, nepanikuokite. Youtube kiekvieną dieną trina šimtus video filmų, bet niekas dar neatsidūrė už grotų Tiesiog ištrinkit dėstytojo failus iš viešų dalykų; iš privačių grupės failų nieko trinti nereikia, nes jų ir taip niekas, išskyrus grupiokus, nemato. Netrinkit visko iš eilės, nes dalintis savo užrašais, “bendrais konpektais”, namų darbų pavyzdžiais ir pan. yra visiškai legalu, to ištrinti niekas negali reikalauti.

P.S. Mūsų autorinių teisių specialistas jau pasveiko, tad greitai čia rasite išsamų autorinių teisių tyrimą

Matyt, dažnas atradęs Ututi — puslapį, kur studentais dalinasi studijų medžiaga, susimąstė, ar dėstytojas nesupyks, jeigu čia įkelsiu jo paskaitų medžiagą. Trumpas atsakymas būtų: “Viskas priklauso nuo to, ką ir kur įkelsi ”.

Prieš kelias savaites įvyko nedidelis incidentas, kurio dalyviai buvo dėstytojas, studentų grupė X ir kitos grupės Studentas Y.

Taigi, kas įvyko?

Vieno iš Lietuvos universitetų studentai atradę Ututi labai apsidžiaugė. Sukūrė grupę X ir pradėjo kelti studijų medžiagą. Failus, kuriuos buvo galima dėti viešai, dėjo prie dalykų, bet dauguma failų (dėstytojų skaidrės ir pan.) buvo laikomi privačiai – juos galėjo matyti tik X grupės nariai.

To paties kurso, bet kitos grupės narys Studentas Y irgi atrado Ututi ir pasidalino savo studijų failais su kitais Ututi nariais, t.y. sukėlė failus prie dalykų. Kadangi failai buvo panašūs (nes grupė X ir Studentas Y studijuoja tuos pačius dalykus), grupės X nariai pamanė, kad kažkas galėjo matyti jų grupės failus ir perkelti juos į viešą erdvę. Prie viso to dar prisidėjo ir dėstytojas, kuris irgi atrado Ututi ir čia sukeltus savo failus. Kadangi, jis buvo linkęs dalintis medžiaga tik su savo studentais, jam nepatiko, kad “gyvenimo darbas” buvo paviešintas. Žinoma, apie tai buvo pasakyta paskaitos metu ir paklausta, kas tai padarė. Čia ir prasidėjo įdomiausi įvykiai.

Kaltųjų paieška

Grupės X nariai iš karto nurodė grupės administratorių. Tas, galvodamas, kad grupės privatūs failai buvo nesaugūs, supykęs ant sistemos, iškart pradėjo trinti viską: viešus ir privačius failus, dėstytojo medžiagą, nuosavus konspektus, kitų dalykų failus. Žodžiu, viską, ką galėjo ištrinti, ištrynė. Be to, kadangi, tai buvo geras Ututi narys, jis turėjo moderatoriaus teises, todėl kartu su failais buvo ištrinti ir patys dalykai.

Mes (Ututi administatoriai) gavome tokią žinutę:

Prašau kas nors pagelbėkit KUO GREIČIAU ištrinti X grupę ir VISUS JOS SUKELTUS FAILUS, taip pat Studento Y įkeltus failus(kaip supratau jis savavališkai iškėlė failus iš privačios mūsų grupės erdvės į viešą). Dabar turiu problemų su dėstytojais universitete dėl to, kad kažkas savavališkai iškėlė privačius failus į viešumą. Mačiau, kad “Ututi” pašte yra pranešimas apie tai, kad viršytas privačių failų limitas. Gerai, bet tokiu atveju, žmonės, būkit malonūs, nesavivaliaukit, juk, manau, galima būtų tiesiog sutvarkyti sistemą taip, kad viršijus privačių failų limitą jie tiesiog nebūtų keliami į tą direktoriją. Labai prašau, pagelbėkite kuo greičiau. Ačiū.

Tiesos paieškos

Kadangi privačius X grupės failus galėjo matyti tik X grupės nariai, kaltinimas, kad KAŽKAS (ne grupės narys) savavališkai iškėlė privačius failus į viešumą buvo neteisingas. Nusprendžiau išsiaiškinti, kas įvyko. Susisiekiau su Studentu Y ir viskas paaiškėjo.

Istorijos tęsinys bei moralas yra kitame blogo įraše