Tam, kad kiltų mažiau klausimų, padariau dar vieną prezentaciją apie Ututi. Joje parodoma dabartinė mūsų vizija ir supratimas kuo Ututi yra, o kuo nėra.

Integracija su Facebook ir Google

• Nuo šiol registruojantis nebūtina sugalvoti naują slaptažodį, užtenka paspausti ant Google arba Facebook logotipu ir prisijungti naudojant juos.
• Tiems kad neprisimena (arba nežino) grupiokų el.pašto adresų, sukūrėm galimybę išsiųsti pakvietimą į Ututi grupę per Facebook.
• Prie visų dalykų atsirado like mygtukai.

Jau rašiau apie mūsų teisinės analizės išvadą, apie tai, kad paskaitos metu studento ranka rašyti konspektai ne visada jam priklauso ir be universiteto leidimo jais dalintis negalima!

Argi tai ne absurdas? Ypač jeigu paminėsim faktą, kad šperos.lt platinami referatai (dažnai panaudojami pateikiant kaip nuosavą darbą) yra teisiškai legalūs. Beje, paruoštukės irgi yra legalu, kol jos nepanaudojamos egzamino metu.

Nebūtų taip pikta, jeigu ne incidentai arba pokalbiai, kurių metu dėstytojai pareiškia, kad savo konspektų studentams nepateikia (nes mat jie dar neparuošti), o konspektuoti (rašyti ranka, filmuoti arba kitaip įrašinėti) irgi neleidžia. Atrodo, kai kurių dėstytojų intelektinė nuosavybė yra įslaptinama kaip valstybinio lygio informacija ir net “nuosavi” studentai prie jos prieiti neturi teisės.

Peršasi išvada, kad Lietuvoje dėstytojai reikalingi tik tam, kad per paskaitą perskaitytų gabalą teksto, o aukštasis mokslas vertas tiek, kiek studentas sugeba tokių gabalų “susimedžioti”. O gal aš ko nors neįžvelgiu?

Nagrinėjant teisinius informacijos platinimo aspektus, vienas įdomesnių klausimų buvo: “Kam priklauso paskaitos konspektas? Studentui? Dėstytojui? Universitetui?” Daugelis iš karto atsakytų, kad jeigu studentas savo ranka konspektavo dėstytojo žodžius, tai konspektas yra studento. Deja, tiesa yra ne visai tokia.

Dėstytojo paskaitos, kaip ir pvz. atlikėjo dainos, yra autorinis kūrinys, todėl netgi studento ranka užrašytas paskaitos turinys yra dėstytojo autorinis darbas, panašiai kaip grupės Metallica dainos priklauso jai, ir jų perdainuoti (arba įrašyti koncerto metu ir vėliau platinti) negalima.

Be to, teiginys, kad studento ranka užrašyti paskaitų konspektai priklauso dėstytojui irgi ne visada yra teisingas. Tai nustato dėstytojo ir universiteto darbo santykiai, o pagal darbo sutartį sukurtų intelektinės kūrybos rezultatų turtinės teisės 5 metus priklauso darbdaviui (Lietuvos autorių teisių įstatymo 9 straipsnis). Kadangi kūrinio platinimas yra viena iš turtinių autoriaus teisių, konspektų paviešinimui (kėlimui į viešai prieinamą internetinį resursą) reikia universiteto sutikimo (jei nuo jų surašymo nepraėjo 5 metai) arba paties dėstytojo sutikimo praėjus 5 metams.

Legaliausia – “šperos”

Paradoksalu, bet legaliausiomis gali būti laikomos paruoštukės (šperos), kurios nėra dėstytojo išdėstytos medžiagos atkartojimas, o studento kūrybinė interpretacija. Mes esame PRIEŠ nusirašinėjimą, bet norėtume atkreipti dėmesį, kad “špera” — tai iš kelių informacijos šaltinių surinktas, dažnai sutrumpintas, konspektas. Būtent “špera”, jeigu joje pateikta papildomų šaltinių, citatų, ištraukų iš kitų konspektų, kolegų pranešimų, referatų, iliustracijų bei kitų paties studento apibendrinimų, yra autorinis kūrinys, kurio teisės priklauso studentui, ir nei dėstytojas, nei universitetas neturi teisės uždrausti tokio kūrinio platinimo.

Išvada: kurti, o ne kopijuoti

Platinti paties dėstytojo sukurtą arba idealiai atkartotą medžiagą yra nelegalu. Tačiau jeigu norite perduoti savo studijų žinias ateinančioms kartoms, kurkite savo konspektus: vieni, su bendrakursiais, surinkite informaciją iš kelių šaltinių, cituokite tuos pačius dėstytojus, knygas (kad ir labai dideliais kiekiais) ir visą kitą studijų medžiagą.

Kitaip tariant, kuo labiau jūsų konspektas skiriasi nuo paskaitos metu išsakytų žodžių (t.y. yra papildytas citatomis iš knygų, uždavinių sprendimais ir pan.) tuo jis yra “legalesnis”.

P.S. Domina autorinių teisių aspektai ir būdai legaliai viešinti informaciją? Laukite tęsinio…

Nesenai teko bendrauti su keliomis studentų atstovybėmis. Beveik visada ukildavo diskusijų apie nusirašinėjimą ir klausimų, ar Ututi nėra dar vienas špargalkių portalas. Mano atsakymas buvo kategoriškas — NE.

Ututi vizija

• Visa studijoms reikalinga medžiaga prieinama vienoje vietoje.
• Dėstytojai dalinasi savo užrašais (paskaitų konspektais) viešai.
• Studentai konspektus kuria bendrai.
• Viešumas ir bendradarbiavimas gerina studijų kokybę.

Kas yra Ututi?

Ututi — tai bendravimo ir bendradarbiavimo aplinka studentams ir norintiems prie atvirumo idėjos prisidėti dėstytojams, kuri leidžia:

• keistis paskaitų konspektais, skaidrėmis ir kitokia studijoms reikalinga medžiaga;
• bendrauti naudojantis grupės el.pašto konferencija;
• surasti daugelio, universitetuose dėstomų dalykų aprašymus.

Ututi galima palyginti su universiteto intranetu. Skirtumas tik tas, kad Ututi yra pritaikytas studentų, o ne universiteto administracijos poreikiams ir yra skirtas platesnei auditorijai — jungia visos Lietuvos studentus.

Ututi.lt vs šperos.lt

Išvados. Svetainių tikslai ir funkcionalumai skiriasi ir nukreipti į skirtingų poreikių žmones. Žinoma, iš gero konspekto galima pasidaryti ir gerų špargalkių, bet ši funkcija toli gražu ne pagrindinė Ututyje.

Papildyta (2009-10-24). Sulaukiau kelių pastabų apie tai, kad problema yra ne vien nusirašinėjime bet ir plagijavime. Visiškai sutinku, kad rašto darbų duomenų bazės suteikia galimybę pateikti svetimą darbą kaip savo, nes galima surasti pvz. Šiaulių universiteto referatą ir jį pristatyti Kauno technologijos universiteto dėstytojui. Taip, tai problema, ypač, kai Google paieškos sistema negali indeksuoti svetainės turinio, nes tada dėstytojas negali paieškoti ir įsitikinti, kad darbas nera plagiatas.

Kai Ututi taps plačiai naudojamas ir surinksime solidžią medžiagos bazę, galėsime įdiegti plagiatų paieškos funkciją. Tačiau kai kurie dėstytojai sugeba išvengti plagijavimo problemos jau dabar. Kaip? Labai paprastai, jų užduotys nuolat atnaujinamos ir keičiamos. Namų darbai paruošti taip, kad vien kopijavimas nepadės. Pvz. ne šiaip paruošti referatą, bet pristatyti kažkokią temą arba padaryti dviejų darbų lyginamąją analizę. Be to, techninių specialybių dėstytojui užtenka tiesiog paprašyti studento paaiškinti savo darbą (pvz. kaip veikia jo sukurta programa ir pan.).

Raukim piktžoles su šaknim